- langinis
- 2 langìnis, -ė adj. (2) 1. esantis lange, ant lango, prie lango: Langinė (lange auginama) rožė Šts. Langìniai (parduotuvės lange išstatyti) batai Arm. Langinė kregždė peri dažniausiai trobų išorinėje pusėje T.Ivan. 2. tinkamas langui: Langìnis stiklas DŽ. 3. languotas: Langinis sijonas, raištis vienžičkis buvo muno kraitė[je] ne vienas Als. 4. su lango pavidalo išpjova: Langiniai vokai tuo patogūs, kad, juos vartojant, gavėjo adresą užtenka rašyti tik laiške rš. Langinis tvarstis (su atitinkamai nesveikai vietai tvarstyti iškirpta skyle) rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.